Lėtinis uždegimas ir Omega 3

Pusiausvyros tarp omega 6 ir omega 3 riebiųjų rūgščių trūkumas mityboje yra viena esminių lėtinio uždegimo priežasčių. Ilgainiui lėtinis uždegimas pasireiškia centrinės nervų sistemos uždegimu, imuninės sistemos sutrikimu, autoimuninėmis ir degeneracinėmis ligomis, todėl būtina maiste didinti omega 3 ir mažinti omega 6 kiekį.

„Lėtinis uždegimas – vienas svarbiausių veiksnių atsirandant kai kurioms šio laikmečio daugiausiai iššūkių keliančioms ligoms. Su lėtiniu uždegimu susijęs reumatoidinis artritas, vėžys, širdies ligos, diabetas, astma ir netgi Alzheimerio liga“, – rašoma Harvardo medicinos mokyklos 2018 m. publikacijoje. Tame pačiame straipsnyje pažymima, kad egzistuoja dvi pagrindinės uždegimų rūšys – ūmus ir lėtinis. Ūmus uždegimas – tai imuninę sistemą stiprinantis, natūralus ir trumpalaikis procesas. Jo metu iš organizmo pašalinami patogenai – potencialiai kenksmingos medžiagos ir mikroorganizmai. Lėtinis uždegimas – tai ilgą laiką besitęsiantis procesas. Užuot gydęs ir žudęs kenksmingas bakterijas ir virusus, rusena metų metus ir po truputį naikina širdies, smegenų, kremzlių, kaulų ir kitus audinius. Šių audinių netekimas ilgą laiką yra nepastebimas. Kai pažeidimai tampa labai dideli, jie pasireiškia kaip degeneracinių ar autoimuninių ligų simptomai.

Lėtinį uždegimą visų pirma sukelia ydinga vakarietiška mityba. Ją sudaro apdorotas, cukrumi ir riebalais prisodrintas maistas. Kiti uždegimą sukeliantys veiksniai: ilgą laiką besitęsiantis stresas, sėdimas gyvenimo būdas, infekcijos, grybeliai ir pelėsiai, sintetinės organizmui nepažįstamos medžiagos, tokios kaip sunkieji metalai, plastikas, žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos (herbicidai, pesticidai ir insekticidai). Vėliau lėtinis uždegimas pasireiškia centrinės nervų sistemos uždegimu, endokanabinoidinės sistemos hyperaktyvumu, imuninės sistemos sutrikimu, autoimuninėmis ir degeneracinėmis ligomis.

Daugelis lėtinių degeneracinių ligų buvo nežinomos. Kai kurie tyrėjai mano, kad reumatoidinis artritas apskritai neegzistavo iki 1800 m. (Arthritis Rheum 34:248, 1991). Iki pat 1957 m. Afrikoje nebuvo nustatytas nė vienas reumatoidinio artrito atvejis. Tais laikais Afrikos gyventojai maitinosi daugiausia grūdais ir daržovėmis. Šios kadaise neegzistavusios sąnarių ligos jau tampa kasdienybe. Pavyzdžiui, autoimuninė liga raudonoji vilkligė Afrikoje buvo apskritai nežinoma iki 1960 m., tačiau dabar Jungtinėse Valstijose ši liga labiausiai paplitusi tarp afroamerikiečių (J Am Med Women’s Assoc 1998;53(1):9-12). Mechanizmas, kuriam veikiant netinkama mityba sukelia uždegiminį artritą, yra labai sudėtingas ir menkai suprantamas, tačiau žinome, kad jame dalyvauja mūsų žarnynas, endokanabinoidinė ir imuninė sistema.

Oksfordo instituto „Food, Brain & Behaviour” tyrimų vadovo dr. Paulo Claytono teigimu, lėtinio uždegimo galima išvengti. Autorius rašo, kad mes turime iš dalies efektyvių, brangių (dažnai toksiškų) vaistų, kurie yra labai tinka ligų simptomams malšinti, tačiau mes neišgyjame, nes nė vienas šiandieninių vaistų efektyviai ir saugiai lėtinio uždegimo negydo.

Uždegimą slopinančių medžiagų gausu subalansuotoje mityboje. Išskiriamos trys esminės maistinių medžiagų grupės nuo uždegimo:

• Omega-3 riebiosios rūgštys , kurių turi sėklos, jūros dumbliai ir riebi žuvis.
• Polifenoliai – antioksidantai, kurių turi vaisiai, daržovės, riešutai, arbata, kava ir prieskoniai.
• Beta gliukanai – kompleksiniai polisacharidai, kurių turi mielės ir grybai.

Plačiau apžvelgsime vieną iš trijų lėtinį uždegimą slopinančių maistinių medžiagų – tai omega 3 riebalų rūgštys:

alfa – linoleno rūgštis (ALR), kurių turi sėklos ir aliejai (daugiausia linų sėmenų, kanapių, rapsų);

eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR), randamos laukinėse riebiose žuvyse (lašišos, skumbrės ir kt.), žuvų taukuose ir jūrų dumbliuose (jūrų dumblių aliejuje). Jos vadinamos nepakeičiamomis, nes ALR yra nesintetinama organizmo ir turi būti gaunama su maistu. Dalis ALR vėliau organizme gali būti paverčiama į EPA, o ši – į DHA. Deja, tyrimai rodo, kad ši konversija yra labai menka, todėl stebimas didelis EPA ir DHA trūkumas. Šių riebiųjų rūgščių randama beveik išskirtinai tik riebioje žuvyje, kuri pati omega 3 nesintetina, tačiau jos gauna ir kaupia iš šaltųjų vandenų jūrų dumblių. Riebioje žuvyje ir žuvies taukuose, jei mes tokius vartojame, yra pagrinde EPR. Jūros dumblių aliejuje yra pagrinde DHR. Mokslininkų yra pastebimas didelis būtent DHR trūkumas, kurį geriausia kompensuoti vartojant jūros dumblių aliejų.

Pusiausvyros tarp omega 6 ir omega 3 riebiųjų rūgščių trūkumas mityboje yra viena iš penkių esminių lėtinio uždegimo priežasčių, rašo dr. Paul Claytonas. Omega 6 riebiųjų rūgščių gausu greitajame maiste ir vakarietiškoje nepilnavertėje mityboje: kiaušiniuose, mėsoje, augaliniuose aliejuose.

Nuo pramonės revoliucijos pradžios, maždaug 1900 metų, maiste omega 6 riebiųjų rūgščių pradėjo sparčiai daugėti, o omega 3 priešingai – mažėti. Tai susiję su maisto gamybos technologijomis ir būtinybe ilginti maisto produktų galiojimo laiką. Šiandien vietoj omega 6 ir omega 3 santykio maiste 1:1, mes omega 6 ir omega 3 suvartojame 20:1 (Simopoulos, 2016). Tokios mitybos pasekmė – pasikeičia ląstelių membranų sudėtis. Nuo ląstelių membranų sudėties priklauso jų takumas. Toks omega 3, o ypač DHR, trūkumas sukelia vadinamąjį sisteminį organizmo uždegimą. Didėja prouždegiminių dalelių (pavyzdžiui, eikosanoidų) sintezė bei ląstelėse esančių mitochondrijų apnuodijimas.. Šis procesas yra progresuojančių lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių, vėžio, diabeto, nutukimo, depresijos ir net Alzheimerio – priežastis. Apibendrinant galima teigti, kad būtina mityboje didinti omega 3 ir mažinti omega 6 suvartojimą.

Canabiotic Jums siūlo omega 3 iš pirminio šaltinio – jūrų dumblių. Daugiau apie produktą OMEGA 3

ŠALTINIAI:
1. David Mischoulon, MD, PhD. (2018). Omega-3 fatty acids for mood disorders. Harward Medical School
2. Dr. Paul Clayton. (2019). Tegul jūsų maistas būna jūsų vaistas. Oxford Paul Clayton Education
3. Scott D. Doughman, Srirama Krupanidhi and Carani B. Sanjeevi. (2007). Omega-3 Fatty Acids for Nutrition and Medicine: Considering Microalgae Oil as a Vegetarian Source of EPA and DHA. PMID: 18220672
4. Freitas, Isaac, Malcher-Lopes, Diaz, Trevenzoli, De Melo Reis. (2018) Polyunsaturated fatty acids and endocannabinoids in health and disease. DOI:10.1080/1028415X.2017.1347373
5. McDougle, D. R., Watson, J. E., Abdeen, A. A., Adili, R., Caputo, M. P., Krapf, J. E., Johnson, R. W., Kilian, K. A., Holinstat, M., … Das, A. (2017). Anti-inflammatory ω-3 endocannabinoid epoxides. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, 114(30), E6034-E6043.
6. Daniel R. McDougle, Josephine E. Watson, Amr A. Abdeen, Reheman Adili, Megan P. Caputo, John E. Krapf, Rodney W. Johnson, Kristopher A. Kilian, Michael Holinstat, Aditi Das. Anti-inflammatory ω-3 endocannabinoid epoxides. Proceedings of the National Academy of Sciences, 2017; 201610325 DOI: 10.1073/pnas.1610325114
7. Simopoulos A. P. (2016). An Increase in the Omega-6/Omega-3 Fatty Acid Ratio Increases the Risk for Obesity. Nutrients, 8(3), 128. doi:10.3390/nu8030128
8. Scott D. Doughman, Srirama Krupanidhi and Carani B. Sanjeevi. (2007). Omega-3 Fatty Acids for Nutrition and Medicine: Considering Microalgae Oil as a Vegetarian Source of EPA and DHA. PMID: 18220672
9. Freitas, Isaac, Malcher-Lopes, Diaz, Trevenzoli, De Melo Reis. (2018) Polyunsaturated fatty acids and endocannabinoids in health and disease. DOI:10.1080/1028415X.2017.1347373